Fluoritas: spalvų juostos, paslėpta šviesa ir švelni priežiūra

Žalia greta violetinės, šviesi juosta tamsesniame plote: į fluoritą verta įsižiūrėti. Kai kurie jo pavyzdžiai nustebina ir ultravioletinėje šviesoje. Tačiau spalva ir fluorescencija pasakoja skirtingas istorijas, o pats mineralas, kad ir kaip dailiai nupoliruotas, išlieka trapus.

Sudėtis

Kalcio fluoridas · CaF₂

Kietumas

4 pagal Moso skalę

Kristalų sistema

Kubinė

Išvaizda

Dažnai spalviškai zonuotas; skaidrus arba pusiau skaidrus

Vienas mineralas, daug spalvų

Fluoritas būna violetinis, žalias, mėlynas, geltonas ir net bespalvis. Jis aptinkamas hidroterminėse gyslose, granituose bei pegmatituose. Nugludintas akmenukas ir aiškiabriaunis kristalas gali priklausyti tai pačiai mineralų rūšiai, nors atrodo visai skirtingai.

Prie fluorito spalvų susidarymo prisideda priemaišos ir natūrali spinduliuotė. Kai viename kristale skirtingos spalvos pasiskirsto atskiromis zonomis, šlifuojant jas galima atskleisti kartu. Tokia medžiaga dažnai parduodama „vaivorykštinio fluorito“ vardu. Tai spalvų rašto apibūdinimas, o ne atskira mineralų rūšis.

Kristale lieka jo augimo pėdsakų

Jutos gamtos istorijos muziejus aprašo fluoritą iš Dugway vietovės, kuriame kaitaliojasi spalvotos ir baltos juostos. Pavyzdys iš Ilinojaus stebina kitaip: geltoną fluoritą apgaubia vėliau užaugęs šviesiai mėlynas sluoksnis. Toks viduje matomas ankstesnis kristalas vadinamas „fantomu“. Šie pavyzdžiai kviečia atidžiau patyrinėti akmens viduje matomas ribas.

Pats pavadinimas primena praktinę paskirtį. Muziejus jį sieja su lotynišku fluere – „tekėti“: fluoritas naudotas kaip fliusas gaminant stiklą ir apdorojant geležies rūdą.

Spalva, fluorescencija ir liekamasis švytėjimas

Fluorescuojančių mineralų draugija aiškina, kad mineralai gali sugerti UV energiją ir skleisti regimąją šviesą. Nedideli švytėjimą aktyvinančių priemaišų kiekiai ir kitos, jį slopinančios priemaišos padeda nulemti šios reakcijos spalvą bei stiprumą.

Braukite lentelę į šoną, kad pamatytumėte visus stulpelius.

Išraiškingas užfiksuotas pavyzdys atkeliavo iš Rogerley kasyklos Anglijoje. Kolekcininkas Michaelas Crawfordas aprašė žalią fluoritą, kuris ilgabangėje UV šviesoje ryškiai fluorescuoja mėlynai, o mėlyna dienos šviesos fluorescencija matoma ir saulėje. Šis pavyzdys parodo fluorito galimybes, bet nežada tokio pat reginio iš Nimbas prekės.

Gražus, bet lengvai pažeidžiamas

Kietumas nusako atsparumą įbrėžimams. Fluoritas dar ir trapus, pasižymi tobulu skilumu, todėl svarbu jį saugoti nuo smūgių. Lygus blizgus paviršius nereiškia, kad akmuo atsparus intensyviam dėvėjimui.

• Laikykite atskirai. Rinkitės minkštą maišelį ar paminkštintą skyrelį, užuot bėrę į bendrą akmenų krūvelę.
• Venkite ultragarsinio valymo. GIA fluoritą aiškiai įtraukia tarp jam netinkamų akmenų dėl jautrumo karščiui bei temperatūros pokyčiams.
• Valykite švelniai. Minkšta, vos drėgna šluostė – atsargus pirmas pasirinkimas. Venkite mirkymo, garų ir stiprių valiklių.
• Parinkite laikymo vietą. Venkite ilgalaikės stiprios šviesos: kai kurie fluoritai gali išblukti.

Į Nimbas fluoritą pirmiausia įsižiūrėkite įprastoje šviesoje. Pasekite jo šviesias linijas ir spalvų plotus. Čia yra ką pastebėti dar prieš pasitelkiant specialų apšvietimą.