Labradoritas: kodėl pilkas akmuo sužimba mėlynai?

Labradoritą verta apžiūrėti neskubant. Vienu kampu jis atrodo tamsiai pilkas, kitu paviršiuje sušvinta mėlyna ar auksinė dėmė. Pasukate dar truputį, ir spalva dingsta. Įdomiausia šio akmens dalis slypi jo viduje, gerokai giliau, nei pasiekia poliravimas.

Mineralų šeima

Lauko špatai · plagioklazų eilė

Kietumas

6–6,5 pagal Moso skalę

Spalvinis efektas

Labradorescencija

Vardo kilmė

Labradoras, Kanada

Spalvą sukuria šviesa ir vidiniai sluoksniai

Labradoritas priklauso plagioklazams, natrio ir kalcio turinčių lauko špatų eilei. Gemologijoje šis vardas nusako tam tikrą sudėties intervalą tarp albito ir anortito. Vadinasi, labradoritą apibrėžia jo sudėtis; ryškus žvilgesys nėra būtina kiekvieno egzemplioriaus savybė.

Žėrinčio labradorito viduje kaitaliojasi mikroskopiniai skirtingos sudėties sluoksneliai. Su jais sąveikaujanti šviesa sukuria spalvinį efektą, vadinamą labradorescencija. Matomas atspalvis priklauso nuo sluoksnelių storio ir jų optinių savybių. Todėl akmuo gali sužibti mėlynai, žaliai ar geltonai, o pasikeitus žiūrėjimo kampui vėl atrodyti ramiai pilkas.

Nuo Labradoro iki Australijos

Pavadinimas siejamas su Pauls sala prie Labradoro krantų Kanadoje, labradorito tipine radaviete. Šis ryšys išliko ir oficialioje simbolikoje: 1975 m. labradoritas paskelbtas Niufaundlando ir Labradoro provincijos mineralu.

Tačiau vien pavadinimas nepasako, kur iškastas konkretus akmuo. Labradorito randama ir Suomijoje bei Madagaskare. Australijos muziejus aprašo dar kitokią jo išvaizdą: Naujajame Pietų Velse ir Kvinslande pasitaiko skaidraus geltono labradorito, iš kurio galima šlifuoti briaunuotus brangakmenius.

Taigi tamsus akmuo su mėlynu blyksniu tėra viena pažinties pusė. Kilmės šalies ar konkrečios atmainos iš nuotraukos patikimai nustatyti negalime.

Trys vardai, kuriuos lengva supainioti

Prekybiniai pavadinimai kartais užgožia mineralogiją. Štai kuo skiriasi trys dažnai sutinkami vardai.

Braukite lentelę į šoną, kad matytumėte visus stulpelius.

Kietas paviršius dar nereiškia atsparumo smūgiams

Labradorito kietumas siekia 6–6,5 pagal Moso skalę, tačiau mineralas yra trapus ir turi skilumo plokštumas. Kietumas apibūdina atsparumą braižymui; numesto akmens jis neapsaugo. Ypač verta saugoti briaunas.

• Laikykite atskirai. Minkštas maišelis ar atskiras dėžutės skyrelis padeda išvengti trinties į kitus papuošalus.
• Pradėkite nuo švelnaus valymo. Dulkėms dažnai pakanka minkštos šluostės. Jei reikia daugiau, rinkitės drungną vandenį su trupučiu švelnaus muilo, švelniai nuvalykite ir nusausinkite.
• Neskubėkite naudoti aparato. GIA įspėja, kad ultragarsas netinka daliai lauko špatų ir pažeistų ar apdorotų akmenų. Labradoritui namuose siūlome atsargesnį, rankinį valymą; jei nežinote apie dangas ar užpildus, pirmiausia pasitarkite su juvelyru.

Mums labradoritas įdomiausias būtent tą sekundę, kai spalva pasirodo. Jei norisi susipažinti iš arčiau, Nimbas labradorito puslapyje rasite katalogo nuotraukas. O paėmę akmenį į rankas, duokite jam laiko: kartais viską pakeičia vos mažas pasukimas.